Klaipėdiečiai – chirurgijos aukštumose

Sudėtingą, ypatingai didelės apimties kasoje esančio vėžio šalinimo operaciją Klaipėdos apskrities ligoninės medikai atliko laparoskopiniu būdu. Tokių unikalių operacijų pasaulyje skaičiuojama vos dešimtimis, o mūsų šalyje ir visoje Rytų Europoje ji – pirmoji. Ir labai sėkminga. Pacientei po jos nebereikės nei chemoterapijos, nei spindulinio gydymo.

Vadina laimėjimu

Apskrities ligoninės Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Kaselis neslepia džiaugsmo ir teigia, kad didesnių aukštumų pasiekti chirurgijoje nebeįmanoma. „Kvaila lyginti, bet mano ir kolegų atlikta operacija prilygsta užkopimui į Everestą“, – sakė jis. Laparoskopiškai atlikę pačią sudėtingiausią pilvo chirurgijos operaciją N.Kaselis su kolegomis Žilvinu Šidlausku ir Arvydu Noreika rengiasi apie ją paskelbti mokslinėje literatūroje. „Mūsų atlikta operacija – didžiulis laimėjimas ne tik mums, bet ir Lietuvos chirurgijai“, – sakė N.Kaselis, prisipažinęs, kad nebežino, ko dar galėtų siekti šioje srityje.
Išsaugojo skrandį

Medicinos ir medikų pasiekimai ne visada būna suprantami tarp pacientų. Ypač, kai jie liečia subtilias chirurgų darbo metodikas. 78 metų klaipėdietė po unikalios operacijos jau sveiksta namuose net neįtardama tapusi laimės kūdikiu. Dėl geltos pradėtai tirti moteriai medikai nustatė kasoje esančio dvylikapirštės žarnos didžiojo spenelio vėžį. Kadangi jis nebuvo išplitęs, chirurgai nutarė ją operuoti ne įprastu klasikiniu būdu, o laparoskopiškai. „Pilnai laparoskopinės pankreatoduodeninės rezekcijos metu buvo pašalinta kasos galvutė, dvylikapirštė žarna, dalis plonosios žarnos, tulžies pūslė ir tulžies latakai“, – vardijo N.Kaselis. Tačiau chirurgai pacientei išsaugojo skrandį, kurio dalis būna pašalinama įprastos operacijos metu. Medikas sakė, jog net ir klasikiniu būdu operuojant, tai laikoma viena sudėtingiausių ir didžiausios apimties pilvo chirurgijos operacijų.
Operavo 8 valandas

Daugiau nei 8 valandas trukusios operacijos metu buvo ne tik pašalintas auglys ir dalis organų. Viena sudėtingiausių operacijos dalių, pasak N.Kaselio, laparoskopine metodika padaromos jungtys tarp likusių organų. Chirurgai atliko laparoskopinę kasos ir plonosios žarnos jungtį, kepenų ir tulžies latakus prisiuvo prie plonosios žarnos, sujungė skrandį su plonąja žarna. Po tokios sudėtingos operacijos ligonė, medikų teigimu, jautėsi labai gerai. Pirmą parą pacientė galėjo gerti, o antrą – ir valgyti. Atlikti histologiniai tyrimai parodė, kad vėžys pašalintas radikaliai. Moteriai net neprireiks chemoterapijos.
Sėkmę garantavo patirtis

N.Kaselis pasakojo, kad tokia jo ir kolegų sėkmė negalima per vieną dieną. Link jos chirurgų komanda nuėjo ilgą kelią. Laparoskopiniu metodu sujungti vidaus organus jiems nebuvo labai sudėtinga dėl sukauptos patirties ir ilgametės praktikos. Jau ne vienerius metus N.Kaselis, Ž.Šidlauskas ir A.Noreika laparoskopiškai atlieka stemplės išvaržos operacijas. Laparoskopiškai operuodami storąją ir tiesiąją žarnas dėl onkologinių ligų jie turi daugiausiai patirties Vakarų Lietuvoje. Vieninteliai šiame krašte minėti chirurgai gydo nutukimą atliekant dviejų tipų skrandžio mažinimo operacijas: uždedant specialų žiedą ant skrandžio, arba žymiai efektyvesnę pacientui – skrandžio apylankos operaciją. Klaipėdos apskrities ligoninės chirurgai vieninteliai krašte laparoskopiškai atlieka skrandžio pašalinimo operacijas, jei tokia operacija neišvengiama dėl vėžio. „Mūsų atlikta unikali operacija buvo sėkme apvainikuotas ilgamečio komandos darbo galutinis rezultatas. Tokio darbo neatliksi neturėdamas patirties“, – tvirtino N.Kaselis.

Kasdieninė netaps

Daug pasiekę chirurgai nemano, kad jų atliktoji operacija taps kasdieninė. „Kasdienine operacija ji negali tapti, jau vien todėl, kad yra labai sudėtinga chirurgui. Tokia operacija, pagal kitų šalių medikų pateiktus duomenis, vidutiniškai trunka daugiau nei 12 valandų. Mes padarėme per šiek tiek daugiau nei 8 valandas. Chirurgas nuolatos dirba pasilenkęs, o laparoskopinius instrumentus valdo pakeltomis rankomis“, – pasakojo N.Kaselis. Dėl varginančio krūvio operacijos metu Italijos medikai kalba apie galimybę tokias operacijas atlikti kelioms chirurgų brigadoms: viena – šalintų vėžį, kita – susiūtų, sujungtų organus.

Priklauso nuo stadijos

Tokios operacijos negali būti labai dažnos ir dėl paciento sveikatos. Laparoskopiškai operuojamas vėžys turėtų būti ankstyvos stadijos. III – IV stadijos vėžį operuoti tokiu būdu nepatartina. Tokiems pacientams lieka alternatyva – klasikinė atvira operacija. Kai kuriems vis dar abejojant, ar net ankstyvos stadijos vėžį tinkama operuoti laparoskopiškai, N.Kaselis vienareikšmiai atsako, jog taip. Pasak mediko, laparoskopiškai operuodami chirurgai mato padidintą vaizdą, todėl gali pašalinti žymiai daugiau limfmazgių, nei jų matosi plika akimi. Tai yra labai svarbu gydant vėžį. Kadangi klastinga liga plinta limfiniais takais, pašalinus daugiau limfmazgių, atliekant radikalesnę operaciją, lieka didesnė tikimybė žmogų išgelbėti.